Tinklakraščio poringės

Iš tiesų tai daugiau įspūdis, jai pati, kaip ir aš, mėgsti kapines. Ir mažmo miestelio amžinosios poilsiavietės diskursas. "Merkinės vokietis" - emigrantas, bandęs įsikurti čia, kai buvo paskelbta Nepriklausomybė. Važiuojant link tilto per Nemuną, dešinėj pusėj - raudonų plytų namas užkaltais langais: paminklas ne itin pavykusiam bandymui. O kapinėse - jo mamos kapas, įrengtas pagal visas vokiečių kapininkystės tradicijas: vonios marmuro plytelės, angeliukai, nykštukai, suoleliai, žibintas. Toks mini parkas. Ir parašas - "Merkinės vokietis". Man kažkas krėviško tame yra - kaip Grainio liepa. Kapavietė - dešinėj pusėj, kiek toliau nuo įėjimo, šalia koplytėlės. Mažutės gi tos kapinytės. Koplytėlėj per Velinės meldžiamasi. bet šitą tik teoriškai žinau.