Vingis

[indraja]

Не могу не утащить: фотографии из парка, по которому с детства гуляю и с отрочества бегаю, как раз часть маршрута возле реки (правда, на кладбище ПМВ (всех) и ВМВ (немцев), на месте которого в моём детстве были аттракционы, бегаю реже, не совсем по пути). (А собственных фото у меня почти нету, так как теперь почти всегда там не иду, а бегу, и даже если днём, фотик мешал бы).

Originally posted by anaiptol at vingis

Atradimai "čia pat už kampo".

Kiek Vingio parkas išvaikščiotas, vaikystėj net ištisom darželio grupėmis ten geru oru mus vesdavo (ir nezyzdavom kaip dabartiniai maliavkos po 100 metrų, kad pavargom!*), bet žiū, už pėsčiųjų tilto nelabai ir buvus. Kažkodėl atrodė, kad ten jau bus uždara teritorija ir paskui atgal reikės grįžti. Pasirodė, galima kiaurai palei Nerį visai kultūringai praeiti, o stadionas ir kt. sporto plotai iki pat pakrantės visai nesiekia.


Vingio parke nauja pramoga - vaiščiojimas lynais, tik kapinių teritorijoje tai atrodo labai savotiškai.



Kitoje pusėje - Karoliniškių draustinis. Keista, bet nepastebėjau Plikakalnio atodangos, nors ir dairiausi.



Nuodingai grakšti žieminė skylėtbudė, nevalgoma. Ir nenuodinga, bet kai grybas toks tamsus, taip norisi kokį nors neigiamą  epitetą prilildyti.



O va šitas ir įtariau, kad valgomas. Raukšlėtasis dyglutis. Bet ai, didelis, gražus, tegu auga, neeksperimentuočiau.



Man patinka tas Vilniaus laukiniškumas. Neryje turškiasi didieji dančiasnapiai (čia nesimato, neieškokit), žuvytės pliaukši, jei ne šiukšlės ar koks žvejas (deja, neretai tai itin susiję) nei nepagalvotum, kad čia pusmilijoninio miesto vidurys.





Mane keletą kartų aplenkė ne vien bėgikai, bet ir dviratininkai, jau šitie tai tikrai ekstremalai, nes kuo toliau, tuo labiau keliukas tampa takučiu tarp virstančių medžių.





Šie medžiai - botanikos sodo sargybiniai. Audros metu ten tarp topolių geriau nevaikščioti.

Artėjam link "civilizacijos":)



* Taip taip. Pati žinau apie žolę.