
Taigi, jei ir čia gali būti svarbu tai, ką šiaip rašau FB...
Gerai pamenu pirmąją savarankiško pilietinio veiksmo patirtį, kai mokykloje išsireikalavome, kad mums pakeistų mokytoją. Mokytoja toli gražu nebuvo baisiausia iš mano sutiktųjų, tačiau nemažai daliai klasės su ja mokytis buvo kontrproduktyvu. O klasė buvo jau pakankami subrendusi. Visi, net ir tie, kuriems asmeniškai blogai nebuvo, nuėjome pas vadovybę ir pasakėme – arba pakeičiate, arba išeiname iš mokyklos. Kartu. Ir ką gi – specialiai mūsų klasei buvo surasta kita mokytoja, su kuria bendrauti ir mokytis daug kam buvo geriau. Tačiau kiekvienas išmokome, kad sutarimas ir veikimas kartu gali pakeisti atrodytų nelabai pakeičiamas aplinkybes. Dabar yra proga palaikyti ir užtarti mokytojus, ir tai be abejo taip pat daugiau, nei parama konkrečiai grupei (kuriai gal nei mes, nei giminės nepriklausome, kurios narius be abejo galime kritikuoti, ir šiaip ten „jie“, nes „ne mes“). Proga pajusti, kad kai kartu užtariame kieno nors orumą, apginame kiekvieno orumą – ir kad dažnai padėtį galima pakeisti, jei veikiama sutartinai. Kviečiu prisidėti prie „Paskutinio skambučio“ rytoj 14 valandą, nuo Seimo iki Švietimo ministerijos!